Birželio 13d. vakaras
- Labas, dukrele.!- prie manęs pribėgo tėtis ir apkabino.
- Mhm,- suburbėjau ir išsilaisvinau iš Jo gniaužtų. Jis prikando lūpą.
- Em, Kornyte.. Tau ten patiks, pamatysi. Jau viskas suderinta, tuoj galėsim ten važiuoti. Nesijaudink, ten bus tik Lietuviai iš viso pasaulio ir...
- Baik ką.?- pavarčiau akis. - Žinai, aš vieno dalyko nesuprantu.. Kodėl Tu sakei, kad nori praleisti su manimi daugiau laiko, o dabar išveži į kažkokią stovyklą.?
- Mes su mama nusprendėm, kad Tau reikia prasiblaškyti. Beto, vasara puikus metas, nepraleisi Jos kiurksodama prie televizoriaus,- tėtis pažiūrėjo į laikrodį. - O Dieve, jau pusė 8.! Aštuntą jau prasidės stovykla.!- sušuko Jis ir tiesiogine to žodžio prasme sugrūdo į automobilį.
19 : 47
- Štai. Lipk,- tėtis sustabdė automobilį ir pats išlipo. Aš taipogi nedrąsiai išsiropščiau iš automobilio. O Dieve... Aplinkui buvo žalia, žalia.. Tik vienas beprotiškai didelis namas stovėjo vidury lauko, ant kurio didelėmis raidėmis užrašyta LIETUVIŲ STOVYKLA ir truputį mažesnėmis Linksmo poilsio. Aplink namą stovėjo kone mažiausiai 20-šimt mažų namelių - būstinių. Staiga mano fantazijas pertraukė kažkoks malonus moteriškas balsas.
- Sveiki, pone Gyti,- mergina maloniai pasisveikino su mano tėčiu.
- LINA.?!- suspigau. Arba mano akys mane apgavinėjo, arba aš prieš save tikrai mačiau sesutę, kuri mane prižiūrėjo ligoninėje po susimušimo su Aiste.
- Kornelija, čia Tu.?!- Ji nusišypsojo ir puolė man į glėbį.
- Mhm, Jūs pažįstamos.?- sumišęs nusijuokė mano tėtis.
- Taip, ir dar kaip,- Lina papureno mano tamsius plaukus. - Padėti panešti daiktus.?- paklausė Ji manęs.
- Ačiū, būtų neblogai,- nusišypsojau ir padaviau Jai vieną lagaminą. Kitą pasiimiau pati, o likusius nunešė tėtis.
- Čia bus Tavo kambarys,- tarė Lina kai įėjome į kažkokį ganėtinai didelį kambarį.
- MAN VIENAI.?!- šūktelėjau.
- Ei, ei, čia ne viešbutis,- Lina nusijuokė. - Tu turėsi 2 kambariokes, tik dabar Jų nėra. Jos labai malonios, tikrai sutarsit. Na, padėk daiktus ir eime išgersim kavos, susipažinsi su kitais.
- Gerai,- nusijuokiau. Pasisukau į tėtį. - Ačiū,- išspaudžiau mažą šypsenėlę.
- Susitiksim po 2 mėnesių.!- nusišypsojo Jis, apsikabinome ir Jis išvažiavo. Aš atsidusau ir Linos tempiama nurioglinau į ' virtuvę ' .
- Sveika, chebryte.!- sušuko Lina kai įėjome, kaip Ji sakė virtuvę. - Susipažinkit - Kornelija,- parodė į mane. - Ji mūsų stovykloje naujokė, tad elkimės su Ja draugiškai,- Ji mirktelėjo viena akimi ir nusivedė mane prie staliuko, už kurio sėdėjo 2 žavios merginos.
- Labas, Kornelija,- pasisveikino viena žavi blondinė su manimi ir parodė į kėdę šalia savęs. - Naujokė.?
- Nu taip,- nusišypsojau ir atsisėdau.
- Nesiparink, mes visi čia super draugiški,- Ji nusijuokė. - Tiesa, aš Ema, o čia mano draugė Neringa.
- Malonu, malonu,- pasakiau.
- Gerai, panelės, Jūs pažindinkitės, o aš eisiu padarysiu visoms kavos,- Lina nusijuokė ir kažkur išbėgo. O mes ir toliau kalbėjomės su Ema ir Neringa, kol staiga...
2010 m. gegužės 29 d., šeštadienis
4 įrašas.
Pranešimą parašė Vilija. ties 07:19 0 komentarai (-ų)
3 įrašas.
Birželio 13d. Sekmadienis
Dar tik 7 valanda ryto, bet aš jau atsikėlusi kraunuosi daiktus. Taip, taip.. Jie mane privertė. Įsivaizduojat, 2 mėnesiams.!! Visa mano vasara žlugusi, nes Ją praleisiu kažkokioje užsienio stovykloje. Na tiesa, tėtis sakė, kad tai lietuvių stovykla, bet kas įdomaus toje Airijoje.? Vakar kalbėjau su Sebu. Jis sakė, kad viskas bus gerai, kad Jis man rašys. Pasak Jo, atstumas dar labiau sustiprina jausmus. Hmm, galbūt. Bet aš vistiek nenoriu važiuoti, nenoriu palikti nei Jo, nei Donato, Rūtos ar net Edgaro. Tiesa, neminėjau. Ugnė nevažiuos. Tik aš. Būtent. Žinoma, kas gi daugiau.?! Tėtis sakė, kad Ugnė jau pakankamai išprususi, ir po Airiją vaikšto užsimerkus, o aš - ne. Ką gi, tai nebesvarbu. Mano tėvai neperkalbami. Visą rytą nekalbu su mama. Tegu Ji mato, kad aš nepatenkinta. Užsegiau kuprinę ir užsimečiau Ją ant pečių. Persišukavau plaukus ir nužingsniavau į koridorių. Manęs atvažiuoti paimti turėjo kažkoks tėčio draugas.
- Jau išvažiuoji.?- iš kambario išlindo mažytė Smiltės galva.
- Ak, taip..- atsidusau. Smiltė pribėgo prie manęs ir stipriai apkabino. - Ak, mažyte, ačiū,- nusišliuoščiau ašaras ir pasistengiau nusišypsoti. Smiltė nuostabus vaikas.
- Aš pasiilgsiu Tavęs, sesute..- liūdnai pasakė Ji.
- Aš irgi pasiilgsiu Tavęs, sesut...- lyg vaiduoklis išlindo Ugnė ir priėjo prie manęs. Aš stovėjau ir tylėjau. - Ak, nepyk.. Tai ne mano kaltė.
- Aš žinau.. Aš nekaltinu Tavęs,- pabandžiau išspausti šypsenėlę.
- Su mielu noru važiuočiau su Tavim..- tarė Ugnė. Prie namų supypsėjo automobilis.
- Ką gi, aš jau eisiu,- nusišypsojau ir atidariau duris.
- Palauk.!- kažkas sušuko man už nugaros. Atsisukau - tai buvo mama. - Aš..- Ji pradėjo verkti. Aš priėjau ir apkabinau Ją. - Pasiilgsiu Tavęs, saulele...- pro ašaras kalbėjo Ji.
- Man reikia eiti,- nusišypsojau.
- Paimk,- mama padavė man vokelį. - Čia keli šimtai eurų, dovana nuo tetos.
- Ačiū,- paimiau vokelį.
- Pasilinksmink,- tarė mama.
- Aš jau einu, iki,- pasakiau ir nuėjau prie autobilio. Įsėdau ir nuvažiavome į oro uostą..
8.02
Ką tik pasileidau į nežinomybę... Į nežinomybę kažkur..
Pranešimą parašė Vilija. ties 00:48 0 komentarai (-ų)
2 įrašas.
- UGNE.!! Kelkis po velnių.!!- priėjusi prie Jos lovos pradėjau spiegti į ausį.
- Nerėk gal, ką.?- visa supykusi galvą pakėlė Ji.
- Ok, sorry,- ironiškai nusišypsojau.
- Ko reikia.?
- Norėsi prie ežero varyt šiandien.? Aš, Tu, Sebas, Doncė, Rūt. Edgą pasikviesk jei nori.
- Manai, kad norėsiu praleisti.?- Ji nusijuokė devil juoku ir užsimaukšlino anklodę ant galvos. - Tik pirma pamiegosiu.
- Pff,- sušnypščiau ir nuėjau į savo kambarį krautis daiktų. Po geros valandos jau nekantriai stovėjau prie namų ir laukiau, kol atvažiuos Sebas. Praėjus porai minučių jau sėdėjau Jo juodame BMW.
- Labas,- nusišypsojau ir pabučiavau Sebą į žandą.
- Labas, zuiki,- pabučiavo mane Jis. - Pasiruošusi maudynėms.?
- O taip.!- sušukau ir nusijuokiau.
- Kur Ugnė.?- pasidomėjo Jis.
- Nežinau, tuoj paskambinsiu..- tariau ir išsitraukiau telefoną. Paskambinau seseriai. - Kur esi.? Kur.?! Greičiau atvaryk, mes laukiam jau su Sebu. Nu paskui pavalgysi.! Ugne nenervink. Ok, ok. Prie Skaistės. Gerai, iki,- numečiau ragelį ir pasisukau į Sebastianą. - Sakė dabar valgo, atvažiuos su Edgaru.
- Puiku tada. Doncė parašė, kad Jie jau ten. Varom ir mes,- Sebas nusišypsojo ir užkūrė automobilį. Nuvažiavome link Skaistės ežero.
17. 12
- Uh, tai buvo nuostabu.!- griuvau ant Ugnės lovos.
- Tikra tiesa,- nusišypsojo Ugnė ir atsisėdo šalia manęs. - Net nemaniau, kad bus taaaaip smagu.! Rytoj būtinai kartosim.
- Yeah, aš irgi,- nusijuokiau. Staiga į kambarį pabeldė mama.
- Tuk tuk.
- Užeik,- tarė Ugnė.
- Čia aš,- tarė mama ir uždarė duris. - Brangute, tėtis nori pakalbėti su Tavim.
- Manim.?- nustebau. Per tuos kelis mėnesius mūsų santykiai labai atšalo.
- Ahą,- Ji ištiesė man telefoną. Aš nurijau seiles ir atsiliepiau.
- Klausau.
- Labas, dukrele,- žvaliai pasakė Jis.
- Ahą.. Kokiais vėjais.?- pasiteiravau.
- Na, aš.. Žinai, manau mes per mažai laiko praleidžiame kartu. Ta prasme, Airijoje. Todėl aš pasirariau su Tavo mama, ir nusprendžiau, kad Tau reikėtų apsilankyti tokioje Airiškoje stovykloje, kuri vyks jau nuo rytojaus. Tikiuosi Tau...
- Ką pasakei.?- pertraukiau tėtį.
- Aš, na..
- Tu nori mane išsiūsti į AIRIJĄ.?!- sušukau.
- Taip, aš, aa..- Jis mikčiojo. - Na, mes su mama manome, kad Tau bus geriau. Reikia pamatyti miestą ir...
- JŪS DURNI.?!
- Kornyte, na...
- Užsi**skit, niekur aš nevažiuosiu.!!!- suspigau, mečiau telefoną ir nubėgau į savo kambarį. Užrakinau spyną ir pargriuvusi ant lovos pradėjau verkti. NEKENČIU GYVENIMO.!!!!
Pranešimą parašė Vilija. ties 00:17 0 komentarai (-ų)
2010 m. gegužės 28 d., penktadienis
1 įrašas.
Birželio 12d. Šeštadienis
,, Ne, nenoriu.! Niekur aš neisiu.! '' - tokie garsai pakėlė mane eilinį šeštadienio rytą. Prasikrapščiau akis ir išlipau iš lovos. Atsidariau žaliuzes ir pažiūrėjau pro langą. Saulė švietė, dangus buvo žydras, žydras.. Atrodo bus graži diena. Juk baigėsi mokslo metai, pagaliau vasara.. Ehh, facebook'as sakė, kad ši vasara bus viena iš nuostabiausių. Užsimečiau chalatą ir nulipau į virtuvę.
- Labas rytas, aukseli,- pasisveikino mama su manimi.
- Aha, labas,- dusliai pasakiau ir atsidariusi šaldytuvą pasiimiau šaltos kolos. - Kas čia rėkauja.?
- Ak, Smiltė,- mama atsiduso. - Ją reikia nuvesti pas daktarą, bet Ji sakė, kad joku būdu neis. Sunkus vaikas..
- Nenori tegul neina,- patraukiau pečiais.
- Tau skambino Sebastianas,- tarė mama. - Prašė perduoti, kad parašytum Jam.
Ak, Sebas. Jis mano vaikinas, bendraujame jau pakankamai senai. Myliu Jį labai, Jis tikrai nuostabus. Visos man tik ir pavydi turėti tokį draugą.
- Okis,- pasakiau ir nuėjau persirengti. Užsidėjau šviesius mėlynus Gucci šortukus ir maikutę. Sučirškė mano telefonas. Pažiūrėjau. Skambino Sebas. Atsiliepiau :
- Alio.?
- Labas, saulele,- tarė Jo švelnus, lyg šiltas vasaros vėjas balsas.
- Labuka,- nusišypsojau ir atsisėdau ant lovos. - Kaip tik ketinau Tau paskambinti.
- Va, aš pirmas,- Jis nusijuokė. - Ką veiksi šiandieną.?
- Nežinau, dar nesusiplanavau.. O kas.?
- Norėsi susitikt.? Galėtumėme nueiti prie ežero. Aš, Tu, Doncė, Rūta.
Neminėjau.? Donatas vis dar draugauja su Rūta. Ir pamenat kai sakiau, kad Ji fyfa.? Tikrai ne. Po Jos gimtadienio tūso įsitikinau, kad Ji tikrai puiki mergina.! Mes su Rūta puikiai sutariam, Sebastianas su Donatu taipogi. Esame dabar, kaip sakoma.. Best 4 ever.! Tiesa, Ugnė taipogi neatstumtoji. Per tuos pora mėnesių Ji spėjo pakeisti net 3 vaikinus. Pirmajį Roką, su kuriuo susipažino Akre Ugnė metė iš karto po savaitės. Pasak Jos, Jis buvo tikras lepšis. Po kelių dienų susidraugavo su kažkokiu Mindaugu, bet ilgai netrukus išsiskyrė. Šiuo metu Jos vaikinas Edgaras, Jie bendrauja jau visą mėnesį. Ugnė sako, kad Jis tobulas. Na, nesakau, kad nesutinku, man teko su Edgaru bendrauti, Jis mielas. Bet Jis ne man. Tikrai ne. Jis Ugnei.
- Žinoma, kada.?- paklausiau.
- Tai po valandos, tinka.?
- Aišku,- nusišypsojau.
- Pasikviesk ir Ugnę.
- Gerai, iki,- tariau ir padėjau ragelį. Nuėjau į Ugnės kambarį kai...
- UGNE.!!!!
Pranešimą parašė Vilija. ties 10:30 0 komentarai (-ų)
2 SEZONAS PRASIDĖJO.!!
Sveikučiai. ; >
Taigi čia aš, Vilija.
Hmm, sakiau, kad antrą sezoną darysiu po vasaros, bet labai noriu rašyti. ;DD
Nežinau kaip man pavyks, beeeet...
2 knyga vadinsis Amžinai kartu.
Apie mūsų pamėgtos (arba ne) Kornelijos gyvenimą.
Laukite pirmųjų įrašų, kuriuos išvysite jau greitai.!!
Vilija. : >
Pranešimą parašė Vilija. ties 10:09 0 komentarai (-ų)
