3 įrašas.

Birželio 13d. Sekmadienis

Dar tik 7 valanda ryto, bet aš jau atsikėlusi kraunuosi daiktus. Taip, taip.. Jie mane privertė. Įsivaizduojat, 2 mėnesiams.!! Visa mano vasara žlugusi, nes Ją praleisiu kažkokioje užsienio stovykloje. Na tiesa, tėtis sakė, kad tai lietuvių stovykla, bet kas įdomaus toje Airijoje.? Vakar kalbėjau su Sebu. Jis sakė, kad viskas bus gerai, kad Jis man rašys. Pasak Jo, atstumas dar labiau sustiprina jausmus. Hmm, galbūt. Bet aš vistiek nenoriu važiuoti, nenoriu palikti nei Jo, nei Donato, Rūtos ar net Edgaro. Tiesa, neminėjau. Ugnė nevažiuos. Tik aš. Būtent. Žinoma, kas gi daugiau.?! Tėtis sakė, kad Ugnė jau pakankamai išprususi, ir po Airiją vaikšto užsimerkus, o aš - ne. Ką gi, tai nebesvarbu. Mano tėvai neperkalbami. Visą rytą nekalbu su mama. Tegu Ji mato, kad aš nepatenkinta. Užsegiau kuprinę ir užsimečiau Ją ant pečių. Persišukavau plaukus ir nužingsniavau į koridorių. Manęs atvažiuoti paimti turėjo kažkoks tėčio draugas.

- Jau išvažiuoji.?- iš kambario išlindo mažytė Smiltės galva.

- Ak, taip..- atsidusau. Smiltė pribėgo prie manęs ir stipriai apkabino. - Ak, mažyte, ačiū,- nusišliuoščiau ašaras ir pasistengiau nusišypsoti. Smiltė nuostabus vaikas.

- Aš pasiilgsiu Tavęs, sesute..- liūdnai pasakė Ji.

- Aš irgi pasiilgsiu Tavęs, sesut...- lyg vaiduoklis išlindo Ugnė ir priėjo prie manęs. Aš stovėjau ir tylėjau. - Ak, nepyk.. Tai ne mano kaltė.

- Aš žinau.. Aš nekaltinu Tavęs,- pabandžiau išspausti šypsenėlę.

- Su mielu noru važiuočiau su Tavim..- tarė Ugnė. Prie namų supypsėjo automobilis.

- Ką gi, aš jau eisiu,- nusišypsojau ir atidariau duris.

- Palauk.!- kažkas sušuko man už nugaros. Atsisukau - tai buvo mama. - Aš..- Ji pradėjo verkti. Aš priėjau ir apkabinau Ją. - Pasiilgsiu Tavęs, saulele...- pro ašaras kalbėjo Ji.

- Man reikia eiti,- nusišypsojau.

- Paimk,- mama padavė man vokelį. - Čia keli šimtai eurų, dovana nuo tetos.

- Ačiū,- paimiau vokelį.

- Pasilinksmink,- tarė mama.

- Aš jau einu, iki,- pasakiau ir nuėjau prie autobilio. Įsėdau ir nuvažiavome į oro uostą..

8.02

Ką tik pasileidau į nežinomybę... Į nežinomybę kažkur..