4 įrašas.

Birželio 13d. vakaras

- Labas, dukrele.!- prie manęs pribėgo tėtis ir apkabino.

- Mhm,- suburbėjau ir išsilaisvinau iš Jo gniaužtų. Jis prikando lūpą.

- Em, Kornyte.. Tau ten patiks, pamatysi. Jau viskas suderinta, tuoj galėsim ten važiuoti. Nesijaudink, ten bus tik Lietuviai iš viso pasaulio ir...

- Baik ką.?- pavarčiau akis. - Žinai, aš vieno dalyko nesuprantu.. Kodėl Tu sakei, kad nori praleisti su manimi daugiau laiko, o dabar išveži į kažkokią stovyklą.?

- Mes su mama nusprendėm, kad Tau reikia prasiblaškyti. Beto, vasara puikus metas, nepraleisi Jos kiurksodama prie televizoriaus,- tėtis pažiūrėjo į laikrodį. - O Dieve, jau pusė 8.! Aštuntą jau prasidės stovykla.!- sušuko Jis ir tiesiogine to žodžio prasme sugrūdo į automobilį.

19 : 47

- Štai. Lipk,- tėtis sustabdė automobilį ir pats išlipo. Aš taipogi nedrąsiai išsiropščiau iš automobilio. O Dieve... Aplinkui buvo žalia, žalia.. Tik vienas beprotiškai didelis namas stovėjo vidury lauko, ant kurio didelėmis raidėmis užrašyta LIETUVIŲ STOVYKLA ir truputį mažesnėmis Linksmo poilsio. Aplink namą stovėjo kone mažiausiai 20-šimt mažų namelių - būstinių. Staiga mano fantazijas pertraukė kažkoks malonus moteriškas balsas.

- Sveiki, pone Gyti,- mergina maloniai pasisveikino su mano tėčiu.

- LINA.?!- suspigau. Arba mano akys mane apgavinėjo, arba aš prieš save tikrai mačiau sesutę, kuri mane prižiūrėjo ligoninėje po susimušimo su Aiste.

- Kornelija, čia Tu.?!- Ji nusišypsojo ir puolė man į glėbį.

- Mhm, Jūs pažįstamos.?- sumišęs nusijuokė mano tėtis.

- Taip, ir dar kaip,- Lina papureno mano tamsius plaukus. - Padėti panešti daiktus.?- paklausė Ji manęs.

- Ačiū, būtų neblogai,- nusišypsojau ir padaviau Jai vieną lagaminą. Kitą pasiimiau pati, o likusius nunešė tėtis.

- Čia bus Tavo kambarys,- tarė Lina kai įėjome į kažkokį ganėtinai didelį kambarį.

- MAN VIENAI.?!- šūktelėjau.

- Ei, ei, čia ne viešbutis,- Lina nusijuokė. - Tu turėsi 2 kambariokes, tik dabar Jų nėra. Jos labai malonios, tikrai sutarsit. Na, padėk daiktus ir eime išgersim kavos, susipažinsi su kitais.

- Gerai,- nusijuokiau. Pasisukau į tėtį. - Ačiū,- išspaudžiau mažą šypsenėlę.

- Susitiksim po 2 mėnesių.!- nusišypsojo Jis, apsikabinome ir Jis išvažiavo. Aš atsidusau ir Linos tempiama nurioglinau į ' virtuvę ' .



- Sveika, chebryte.!- sušuko Lina kai įėjome, kaip Ji sakė virtuvę. - Susipažinkit - Kornelija,- parodė į mane. - Ji mūsų stovykloje naujokė, tad elkimės su Ja draugiškai,- Ji mirktelėjo viena akimi ir nusivedė mane prie staliuko, už kurio sėdėjo 2 žavios merginos.

- Labas, Kornelija,- pasisveikino viena žavi blondinė su manimi ir parodė į kėdę šalia savęs. - Naujokė.?

- Nu taip,- nusišypsojau ir atsisėdau.

- Nesiparink, mes visi čia super draugiški,- Ji nusijuokė. - Tiesa, aš Ema, o čia mano draugė Neringa.

- Malonu, malonu,- pasakiau.

- Gerai, panelės, Jūs pažindinkitės, o aš eisiu padarysiu visoms kavos,- Lina nusijuokė ir kažkur išbėgo. O mes ir toliau kalbėjomės su Ema ir Neringa, kol staiga...