2 įrašas.

- UGNE.!! Kelkis po velnių.!!- priėjusi prie Jos lovos pradėjau spiegti į ausį.

- Nerėk gal, ką.?- visa supykusi galvą pakėlė Ji.

- Ok, sorry,- ironiškai nusišypsojau.

- Ko reikia.?

- Norėsi prie ežero varyt šiandien.? Aš, Tu, Sebas, Doncė, Rūt. Edgą pasikviesk jei nori.

- Manai, kad norėsiu praleisti.?- Ji nusijuokė devil juoku ir užsimaukšlino anklodę ant galvos. - Tik pirma pamiegosiu.

- Pff,- sušnypščiau ir nuėjau į savo kambarį krautis daiktų. Po geros valandos jau nekantriai stovėjau prie namų ir laukiau, kol atvažiuos Sebas. Praėjus porai minučių jau sėdėjau Jo juodame BMW.

- Labas,- nusišypsojau ir pabučiavau Sebą į žandą.

- Labas, zuiki,- pabučiavo mane Jis. - Pasiruošusi maudynėms.?

- O taip.!- sušukau ir nusijuokiau.

- Kur Ugnė.?- pasidomėjo Jis.

- Nežinau, tuoj paskambinsiu..- tariau ir išsitraukiau telefoną. Paskambinau seseriai. - Kur esi.? Kur.?! Greičiau atvaryk, mes laukiam jau su Sebu. Nu paskui pavalgysi.! Ugne nenervink. Ok, ok. Prie Skaistės. Gerai, iki,- numečiau ragelį ir pasisukau į Sebastianą. - Sakė dabar valgo, atvažiuos su Edgaru.

- Puiku tada. Doncė parašė, kad Jie jau ten. Varom ir mes,- Sebas nusišypsojo ir užkūrė automobilį. Nuvažiavome link Skaistės ežero.


17. 12


- Uh, tai buvo nuostabu.!- griuvau ant Ugnės lovos.

- Tikra tiesa,- nusišypsojo Ugnė ir atsisėdo šalia manęs. - Net nemaniau, kad bus taaaaip smagu.! Rytoj būtinai kartosim.

- Yeah, aš irgi,- nusijuokiau. Staiga į kambarį pabeldė mama.

- Tuk tuk.

- Užeik,- tarė Ugnė.

- Čia aš,- tarė mama ir uždarė duris. - Brangute, tėtis nori pakalbėti su Tavim.

- Manim.?- nustebau. Per tuos kelis mėnesius mūsų santykiai labai atšalo.

- Ahą,- Ji ištiesė man telefoną. Aš nurijau seiles ir atsiliepiau.

- Klausau.

- Labas, dukrele,- žvaliai pasakė Jis.

- Ahą.. Kokiais vėjais.?- pasiteiravau.

- Na, aš.. Žinai, manau mes per mažai laiko praleidžiame kartu. Ta prasme, Airijoje. Todėl aš pasirariau su Tavo mama, ir nusprendžiau, kad Tau reikėtų apsilankyti tokioje Airiškoje stovykloje, kuri vyks jau nuo rytojaus. Tikiuosi Tau...

- Ką pasakei.?- pertraukiau tėtį.

- Aš, na..

- Tu nori mane išsiūsti į AIRIJĄ.?!- sušukau.

- Taip, aš, aa..- Jis mikčiojo. - Na, mes su mama manome, kad Tau bus geriau. Reikia pamatyti miestą ir...

- JŪS DURNI.?!

- Kornyte, na...

- Užsi**skit, niekur aš nevažiuosiu.!!!- suspigau, mečiau telefoną ir nubėgau į savo kambarį. Užrakinau spyną ir pargriuvusi ant lovos pradėjau verkti. NEKENČIU GYVENIMO.!!!!